Poilsis Palangoje

Artėja Europos krepšinio čempionatas ir jau vasaros pabaigoje Lietuvą užplūs daugybė krepšinio aistruolių iš užsienio. Viena vertus – iš to galima neblogai pasipelnyti. Kita vertus – tai milžiniškas galvos skausmas: kur juos visus reikės apgyvendinti, kokias pramogas, maitinimo paslaugas pasiūlyti? Juo labiau, jog Lietuva neturi patirties organizuodama tokio mąsto renginius.
Labiausiai šiuo atveju pasisekė pajūriui: kuomet krepšinio čempionato rungtynės vyks Klaipėdoje, neabejotina, jog dauguma aistruolių apsistos prie jūros esančiuose kurortuose. Kadangi kambarių nuoma Palangoje, Nidoje bei kituose kurortuose užsiima dauguma gyventojų, krepšinio sirgaliams būtų galima pasiūlyti apsistoti būtent pas juos.

Kol stambieji verslininkai ieško krepšinio aistruoliams viešbučių, mes galime pasvarstyti, kaip galėtų pasipelnyti smulkieji privataus sektoriaus verslininkai. Taigi, kaip pasiruošti turistų antplūdžiui?  Visų pirma, reikėtų paruošti savo skelbimus ne tik lietuvių (nes turistams mūsų gimtoji kalba tikrai nėra suprantama), tačiau taip pat ir užsienio – anglų, rusų, vokiečių – kalbomis.  Antra, skelbimus reikėtų talpinti ne tik lietuviškuose puslapiuose, tačiau taip pat ir užsienio skelbimų portalus – tokiu būdu užsienio turistams jie bus lengviau randami.

Palanga, Šventoji, Nida ir kiti kurortai, yra gana populiarūs užsienio turistų tarpe, tačiau vis dėlto daugelis žmonių, teikiančių nakvynės paslaugas, dažnai vengia užsieniečių vien dėl kalbos barjero. Tačiau patikėkite, dėl šio dalyko rūpintis reikėtų mažiausiai – turistai, ieškantys nakvynės tikrai nėra reiklūs bendravimui. Juo labiau, jog daugelis turistų moka kelis žodžius rusiškai ar lenkiškai, tad kompleksuoti dėl menkų užsienio kalbos žinių ir pergyventi dėl galimo nesusikalbėjimo tikrai neverta.

Lietuvos pajūris visame pasaulyje garsėja ypatingo grožio balto smėlio paplūdimiais bei įspūdingomis kopomis. Tokių paplūdimių nėra kitose Baltijos pajūrio valstybėse. Tad tikrai neveltui Lietuvos paplūdimiai patenka į pasaulio geriausių paplūdimių dešimtuką.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose dabartinis Lietuvos kurortas Palanga buvo paminėtas dar XII amžiuje. Čia gyventojai vertėsi ne tik žvejyba – vienu iš pagrindiniu verslu buvo gintaro rinkimas. Gintaras iš Lietuvos prekybiniais keliais plito ne tik daugelyje Europos šalių, tačiau taip pat plito ir Azijos regionuose.

Palanga ilgą laiką tebuvo paprastas žvejų ir gintaro rinkėjų kaimelis. Ir tik XIX amžiuje jis pamažu pradėjo virsti kurortu. Už tai turėtume būti dėkingi grafų Tiškevičių giminei, kurios nuopelnų dėka Palanga pavirto nuostabaus grožio kampeliu –didingi dvaro rūmai, nuostabaus grožio parkas – visa tai išlikę iki mūsų dienų, tad galime be perstojo grožėtis šiais praeities palikimais. Be to buvo pastatyta ir nauja miesto bažnyčia, o taip pat ir jūros tiltas.

Spaudos draudimo metu Palanga buvo vienas iš draudžiamų knygų centru – čia susipindavo knygnešių keliai, buvo platinamos lietuviškos knygos.

Šiandien Palanga yra pavirtusį į didelį ir modernų kurortą. Daugybė naujų poilsio namų bei viešbučių, restoranai, užeigos, kavinės, diskotekos ir naktiniai klubai – visa tai poilsiautojai gali rasti šiame kurorte. Kaip ir turi būti tikrame kurorte – gyvenimas čia verda ir dieną, ir naktį.

Nida kaip ir kasmet vykstant tradicinei Kuršių marių regatai susilaukė daugybės svečių. Čia susirinko ne vien tik buriuotojai iš Lietuvos, tačiau taip pat ir svečiai iš kitų šalių, smalsių žiūrovų taip pat netrūko nei Nidoje, nei Klaipėdoje.

Pirmoji Kuršių marių regata įvyko 1954 metais, tuomet ji buvo vadinta „Aplink Kuršių marias“. Regata tapo didžiule švente ne tik buriuotojų bendruomenei, tačiau taip pat ir pajūrio miestelių gyventojams bei poilsiautojams.

Šiemet Kuršių marių regatos starto dalyviams teko gerokai palaukti – net 4 valandas dalyviai laukė kol pakils bent koks vėjas. Dėl šios priežasties užtruko pirmasis Kuršių marių regatos etapas, dalyviai sugrįžo tik vėlai vakare.

Iš viso šiais metais regatoje dalyvavo net 60 jachtų iš Lietuvos, Estijos ir Latvijos. Po savaitės trukusių varžybų paaiškėjo ir regatos nugalėtojai :

0 grupė – „Arabela“ (kapitonas R. Šliugždinis); 1 grupė - „Katarina Jee“  ( kapitonas M.Tamm); 2 grupė - „X’as“ (kapitonas S. Moliakovas); 3 grupė - „Nida“ (kapitonas A. Burkšas); 4 grupė –„Vėtra“ (kapitonas L. Baublys); 5 grupė - „Tango“ (kapitonas A. Narbutas);  6 grupė „Verdenė“ (kapitonas G. Lukoševičius); 7-1- a grupė - „Nerija“ (kapitonas A. Končius);  7- 2-a grupė - „Aphrodite 25“ (kapitonas A. Dmitriščiukas).

Dėl silpno vėjo šiemetinė regata buvo labai sudėtinga ir buriuotojams teko tikrai gerai paplušėti. Tačiau reginys, kaip visuomet, buvo tiesiog nepakartojams ir belieka laukti kitų metų, kuomet Nida bei kiti pajūrio miestai vėl prisipildys regatos džiaugsmo.

Nida

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, o vėliau ir iš sekmadienio į pirmadienį Lietuvoje praūžė labai stipri audra, padariusi daugybę nuostolių – ant kelio užvirtę vėjo išrauti medžiai, nuplėšti namų stogai, išdaužti langai ir t.t.  

Audra neaplenkė ir Lietuvos pajūrio čia vėjo greitis gūsiuose siekė net iki 29 m/s, paplūdimį talžė kelių metrų aukščio bangos. Audra padarė daugybę nuostolių ne tik žmonėms, itin stipriai nukentėjo Palanga ir jos kopos. Šalia centrinės Palangos gelbėjimo stoties 40 metrų atstumu beveik nematyti kopų – jos visos išplautos.

Labiausiai nukentėjo tas paplūdimio ruožas, kuris pernai metais nebuvo papildytas smėliu. Prie tilto situacija šiek tiek geresnė – čia prieš metus buvo atvežta keliasdešimt tonų smėlio, todėl vaizdas nėra toks graudus, kokio buvo galima tikėtis. Pats Palangos tiltas taip pat yra apgadintas – nuo stiprių bangų dalis lentų tiesiog išlūžo. Šio tilto remontas gali kainuoti apie 1000 Lt.

Dėl pliažo rūpintis nevertėtų – jis išliks toks, koks ir buvo, kuomet tik nuo jo atsitrauks vanduo. Labiausiai nerimauti reikėtų dėl kopų – tiek smėlio, kiek yra išplaunama kasmet per panašias audras, suvežti čia tiesiog nebepavyks. Pati Palanga po audros taip pat atrodo graudžiai – kaip ir kituose miestuose, čia išvartyti medžiai, kai kur nuplėšti namų stogai.

Galime sakyti, jog audra praūžė ir pro žmonių pinigines – skaičiuojama, jog žmonės patyrė net kelis milijonus litų nuostolių.

Negana to – dar viena panaši audra prognozuojama ir ateinantį savaitgalį. Šį kartą ji vėlgi turėtų niokoti pajūrio kurortus.

Kokie kasmetiniai renginiai vyksta Nidoje? Turbūt visų mylimiausia šventė yra Nidos kurorto atidarymo šventė. Joje didžiausio dėmesio ir klausytojų susilaukia koncertas „Benai plaukiam į Nidą“. Ši šventė trunka tris dienas (nuo penktadienio iki sekmadienio), todėl į ją atvyksta žmonės iš visos Lietuvos.

Kitas renginys, populiarumu tikrai nenusileidžiantis Nidos kurorto sezono atidarymui – tai tarptautinis „Nida Jazz“ festivalis, kuris jau dešimtį metų džiugina poilsiautojus.

Dar viena šventė – kasmetinė Kuršių marių regata. Tai vienas iš didžiausių Nidos kurorte organizuojamų renginių ir savo grožiu tikrai pralenkia visus kitus renginius.

Be šių didžiųjų švenčių Nidoje galima gėrėtis ir kitais renginiais – šiemet kiekvieną vasaros šeštadienio pavakarę užklydę į bardų skverelį (esantį prie Vytauto Kernagio paminklo) galite pasiklausyti dainuojamosios poezijos atlikėjų koncertų. Ir tai tik vienas iš daugybės renginių.

Atkreipę dėmesį į tai, kokie renginiai vyksta Nidoje, pastebėsime, jog ji yra tikrai savita ir išskirtinė. Nida nėra palyginama su Palanga, kurioje šiandien yra įsitvirtinusi pop kultūra, Nida – tai miestelis, kuriame vyrauja labai savita ir be galo jauki atmosfera, būtent todėl vis daugiau poilsiautojų renkasi šį kurortą.

Iš kur atsirado Palangos miesto pavadinimas? Manoma, kad Palangos vardo kilmė sietina su įvairiais padavimais ir, žinoma, jūra. Yra pasakojama, kad žvejų nameliai stovėdavo ant pat jūros kranto, jūros bangos juos skalaudavo, o vėjas užpustydavo smėliu iki pat palangės. Būtent dėl to ir kilo vardas Palanga. Žinoma, tai tik vienas iš daugybės vardo kilmės aiškinimų.

Taigi, kaip jau minėta tik XIX amžiaus pradžioje Palanga ėmė garsėti kaip kurortas. Tame pačiame amžiuje Palangą nusipirko grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius, kuris atnaujino Palangos uostą, pastatė ąžuolinį tiltą, taip pat buvo pastatyti įspūdingo grožio rūmai. Tačiau kilus gaisrui Palangoje sudegė labai daug namų.

Labai daug poilsio namų Palangoje buvo pastatyti sovietmečiu. Būtent sovietmečiu Palangos kaip kurorto reikšmė buvo iškelta ir sustiprinta. Žinoma, į Palangą žmonės važiuoja ne tik poilsiauti. Čia gydytis atvažiuoja žmonės sergantys kraujagyslių, širdies bei kitomis ligomis, nes tam čia yra itin palankios sąlygos. Čia jie randa organizmą grūdinantį ir tonizuojantį jūros klimatą, intensyvią saulės radiaciją, vėsią jūrą, mineralizuotus vandenis bei, žinoma, gydomąjį purvą.

Kuršių Nerija šiandien yra labai pamėgta ne tik Lietuvos, tačiau taip pat ir užsienio turistų. Kuršių Nerijos miesteliai, o ypač Nida, visuomet spinduliuoja savo jaukumu ir paprastumu, o čia keliaujantys žmonės ieško ramaus poilsio. Tačiau ką mes žinome apie šiuos nedidelius pajūrio kurortus?

Nidiškiai gana ilgai kraustėsi iš vienos gyvenvietės į kitą – tai sąlygojo smėlio audros, kurios užpustydavo kaimus (Nuo XVI amžiaus Kuršių Nerijoje buvo užpustyta net 16 kaimų). Į dabartinę gyvenamąja vietą nidiškiai atsikraustė tik XVIII amžiaus pabaigoje.

Kraustydamiesi iš užpustytos gyvenvietės į kitą vietą, žmonės savo namų nepalikdavo – jie juos išardydavo, tuomet perveždavo į kitą vietą ir ten iš naujo surinkdavo. Kai kurie iš šių žmonių XIX a. viduryje įkūrė Pervalkos gyvenvietę. Pervalkos miestelio pavadinimas būtent ir yra siejamas su namų „pervilkimu“ iš vienos vietos į kitą.

Kuršių Nerija unikali ir kai kuriais kitais savo papročiais, tokiais kaip pavyzdžiui varnų valgymas. Šis paprotys atsirado tikriausiai dėl vyravusio maisto trūkumo. Varnos buvo gaudomos įvairiais būdais – viliojamos degtinėje išmirkytais grūdais, džiovintomis musmirėmis ir pan. Rudenį žmonės prisūdydavo net po kelias statines varnienos. Varnos būdavo verdamos, kepamos, šutinamos. Kartais teigiama, jog XIX amžiuje Nidos viešbučiuose vis dar tebebuvo varnų plunksnų prikimštos duknos.

Šiandien Nida kasmet sulaukia apie 200-300 tūkst. žmonių. Galėtų atrodyti keista – kur jie visi telpa? Viešbučių Nidoje nėra daug, todėl didžioji dalis žmonių apsistoja nuomojamuose butuose, kambariuose, kotedžuose ir t.t. Nidoje šiandien puikiai išplėtotas turizmas, todėl nuobodžiauti čia taip pat neteks – kiekvieną vasarą čia vyksta daugybė įvairiausių renginių, koncertų ir festivalių.

Kuršių Nerija šiandien yra labai pamėgta ne tik Lietuvos, tačiau taip pat ir užsienio turistų. Kuršių Nerijos miesteliai, o ypač Nida, visuomet spinduliuoja savo jaukumu ir paprastumu, o čia keliaujantys žmonės ieško ramaus poilsio. Tačiau ką mes žinome apie šiuos nedidelius pajūrio kurortus?

Nidiškiai gana ilgai kraustėsi iš vienos gyvenvietės į kitą – tai sąlygojo smėlio audros, kurios užpustydavo kaimus (Nuo XVI amžiaus Kuršių Nerijoje buvo užpustyta net 16 kaimų). Į dabartinę gyvenamąja vietą nidiškiai atsikraustė tik XVIII amžiaus pabaigoje.

Kraustydamiesi iš užpustytos gyvenvietės į kitą vietą, žmonės savo namų nepalikdavo – jie juos išardydavo, tuomet perveždavo į kitą vietą ir ten iš naujo surinkdavo. Kai kurie iš šių žmonių XIX a. viduryje įkūrė Pervalkos gyvenvietę. Pervalkos miestelio pavadinimas būtent ir yra siejamas su namų „pervilkimu“ iš vienos vietos į kitą.

Kuršių Nerija unikali ir kai kuriais kitais savo papročiais, tokiais kaip pavyzdžiui varnų valgymas. Šis paprotys atsirado tikriausiai dėl vyravusio maisto trūkumo. Varnos buvo gaudomos įvairiais būdais – viliojamos degtinėje išmirkytais grūdais, džiovintomis musmirėmis ir pan. Rudenį žmonės prisūdydavo net po kelias statines varnienos. Varnos būdavo verdamos, kepamos, šutinamos. Kartais teigiama, jog XIX amžiuje Nidos viešbučiuose vis dar tebebuvo varnų plunksnų prikimštos duknos.

Šiandien Nida kasmet sulaukia apie 200-300 tūkst. žmonių. Galėtų atrodyti keista – kur jie visi telpa? Viešbučių Nidoje nėra daug, todėl didžioji dalis žmonių apsistoja nuomojamuose butuose, kambariuose, kotedžuose ir t.t. Nidoje šiandien puikiai išplėtotas turizmas, todėl nuobodžiauti čia taip pat neteks – kiekvieną vasarą čia vyksta daugybė įvairiausių renginių, koncertų ir festivalių.